pasiuntinys

pasiuntinỹs, -ė̃ smob. (3^4b), pãsiuntinis, -ė (1) Dk 1. R, K siunčiamas asmuo: Jis dirbo pasiuntiniu batsiuvių dirbtuvėje sp. Toks vaikiščias ne darbinykas – tik pasiuntinỹs Brt. Mano sūnus jau pasiuntinỹs Blnk. Pasiuntinỹs už ranką ilgesnis (apie ketverių metų vaiką) Sl. Ant pabangos gausiai apdovenojęs pasiuntinį M.Valanč. Jis prie to kunigaikščio yra per pãsiuntinį KI526. Pats pasiuntinỹs vaikas tas J. Turiu sūniuką sau pasiuntinį JD647. Nusiuntė pasiuntinį pas karalių, kad savo dukterį atiduotų jam už pačią BsPII86. Siunčiau pasiuntinį pas mergužėlę KlvD84. Jau neturėsi, sena močiute, savo dukrelės pasiuntinẽlės (d.) Vg. Vargas senai motinėlei be pasiuntinė̃lės Dkš. Parvesk, sūneli, ma[n] martelę, ma[n] martelę pasiuntinėlę JV889. Jonelis buvo geras pasiuntinukas rš. Ne kokius nor pãsiuntinius, ne tarnus, ne kokius prastus miesčionius jop nusiuntė DP22. Linksmi ir malonūs pãsiuntiniai DP13. Paslas – pasiuntinys, kursai nuog kito kokio vyresnio yra siųstas, idant ko kitam pasakytų alba ką nudirbtų BPII431. ^ Pasiuntinį neturėdamas, pats eik MŽ436. Vilkas par pasiuntinį netunka Erž. Per pasiuntinius nebūsi sotus Tsk. 2. K, I diplomatinis valstybės atstovas kitoje valstybėje: Nepaprastas pasiuntinỹs NdŽ. 3. R81 kas siunčiamas su skubia žinia, pavedimu, žygūnas, pranašas: Raitasis pasiuntinỹs NdŽ. Lazda pasiuntinio SD71. 4. bažn. Kristaus mokinys, siųstas jo mokslo skelbti, apaštalas: Jėzus ... ėmė duoną, ... laužė ir devė pasiuntiniams savo Mž26. Ką mes iš pasiuntinių Kristaus turim mokintiesi BPII20. Žengė Jėzus į laivę, ir jo pasiuntiniai sekė jį MP78. Ir atejo pasiuntiniump savo VlnE189. 5. K bažn. krikščionybės skleidėjas, misionierius: Evangelijos pasiuntiniai ... ant anos salos dirb Ns1832,8. Jis norėjo būtinai mokintis į pasiuntinius ir eiti į pagoniją I.Simon.